Darbotvarkėje: ,,Permainos ES transporto politikoje ir numatomi pokyčiai Lietuvoje“
Dalyvavo: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Tomas Garuolis ir Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos vežėjų profsąjungos pirmininkas Petras Grebliauskas, Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Žilvynas Šilėnas, Krovininio transporto įmonių vadovai ir vairuotojai.
Renginį moderavo Lietuvos žurnalistikos pirmininkas Dainius Radzevičius, kuris informavo kad šiuo metu aptariami Europos Parlamente svarstomi teisės aktai, kuriais bus siekiama apsaugoti eismo dalyvius ES gerinant kelių infrastruktūrą, užtikrinti deramas darbo sąlygas, tinkamą socialinę apsaugą bei sąžiningas verslo sąlygas. Apie aktualius klausimus dėl pakankamo vairuotojų poilsio, minimalaus vairuotojo atlyginimo, periferinių šalių pozicijos ir kitų svarbių aspektų pristatė dalyvaujančius dalyvius.
Pranešimą perskaitė dalyviams LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika ir informavo, kad Briuselyje priimami sprendimai dėl mobilaus paketo Europos parlamente. Priėmus mobilumo paketą iš principo gali pasikeisti transporto rinką Lietuvoje lyginant su 2016 ir 2017 metus išaugo 26,8% transporto augimas Bendra pridetinė vertė BVP padidėjo 8%. Lietuvoje dirba 50 tūkst. vilkikų iš kurių 50% dirba užsienyje, įdarbinta 72600 tūkst.vairuotojų ir dirba krovininiame sektoriuje 5370 vežėjų. Priėmus mobilumo paketą yra reikalaujama: Reglamento Nr. 561/2006 dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių ir Reglamento Nr. 165/2014 dėl vietos nustatymo tachografais keitimas; Direktyvos Nr. 2006/22/EB dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų keitimas, į ją perkeliant konkrečias su Direktyva Nr. 96/71/EB ir Direktyva Nr. 2014/67/ES susijusias kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisykles; Reglamento Nr. 1071/2009 dėl bendrųjų profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisyklių ir Reglamento Nr. 1072/2009 dėl patekimo į rinką taisyklių keitimas; Direktyvos Nr. 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais keitimas; Direktyvos Nr. 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (Eurovinjetės direktyva) keitimas; Direktyvos Nr. 2004/52 dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus keitimas; Reglamento dėl sunkiasvorių transporto priemonių CO2 emisijų ir kuro suvartojimo monitoringo keitimas; Direktyvos Nr. 202/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo keitimo (anglų k.).
Pasisakė: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, kuri teigė, kad ministerijos pagrindinė problema vairuotojų darbo ir poilsio sąlygos. Be to, šiuo metu vairuotojai gauna 542 eurų atlyginimą ir daugelis jų praranda socialines garantijas. Turime prie Lietuvos Trišalės tarybos veikiančią Transporto komisiją, kuri galėtų išnagrinėti esamas problemas. Be to manome, kad reikėtų pradėti kolektyvines derybas pasirašant šakines kolektyvines sutartys kaip tai yra padaryta kitose ES šalyse sprendžiant krovininio transporto vairuotojų problemas.
Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė nesuprantama, kad šiuo metu trūksta Darbo biržoje 5000 tūkst. vairuotojų, o darbdaviai atsiveža vairuotojų iš trečiųjų šalių. Be to paminėjo, kad vairuotojai pageidauja gauti 600-700 eurų pagrindinį atlyginimą, o po to darbdaviai galėtų mokėti 50% komandiruotpinigių prie jų atlyginimo.
Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Žilvynas Šilėnas stebėjosi, kad Lietuvos profesinės sąjungos nepalaiko verslo, bet neužsiminė, kad kartu su ES profsąjungomis žlugdo verslą.
Pasisakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Tomas Garuolis, kuris akcentavo esamas Linavos problemas krovininio transporto sektoriuje ir, kad šiuo metu bendradarbiauja su socialiniais partneriais sprendžiant problemas.
Pranešėjas akcentavo, kad aip pat Lietuvos vežėjams netinka siūlomos komandiravimo taisyklės, nes jos ne tik apsunkins apskaitą, bet ir skatins finansinę nelygybę tarp vairuotojų, kadangi jų pajamos (minimalus atlyginimas) labiau priklausys nuo komandiravimo krypties (Rytai/Vakarai), o ne nuo atlikto darbo. Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, jog minimalaus atlyginimo reikalavimas gali būti taikomas, tačiau tik panaikinus patekimo į rinką apribojimus. Komisijos pasiūlymas, kad vairuotojai turėtų grįžti į savo registracijos šalį vieną kartą per 3 savaites, itin neigiamai paveiktų Lietuvos kelių transporto sektorių dėl papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Pagaliau, „Mobilumo pakete“ visiškai nekalbama apie trečiąsias šalis: kaip jose būtų vykdomos EK patvirtintos taisyklės, kaip jų kontroliuojančios institucijos atlikinės pasiūlymuose numatytas vairuotojų ir įmonių patikras, ar jos keisis informacija su ES šalimis narėmis. Šiuo metu Lietuvoje trūksta 10 tūkst. vairuotojų, o Vokietijoje apie 50 tūkst. vairuotojų. Be to keliami vairuotojams poilsio, skirtingų atlyginimų sąlygos ir iš anksto informavimas dėl komandiruotės. Jau šiuo metu krovininio transporto 5000 krovinio transporto įmonių įregistruotos Baltarusijoje ir Kaliningrade mokant mokesčius šioms šalims. Įgyvendinant mobilumo paketą bus atleista apie 160 tūkst. vairuotojų ir 69 tūkst. migruos į kitas šalys teigė pranešėjas.
Pasisakė Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, kuris teigė kad šiuo metu kolektyvinės derybos nevyksta su Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“. Nesuprantama dar 2017 m. pasirašytas ketinimo protokolas ir vykusiame kongrese patvirtino paskyrus komisijas, kad vyktų kolektyvinės derybos dėl šakinės kolektyvinės sutarties aptariant ir nustatant krovinio transporto vairuotojams atlyginimų dydžius. Dėl mobilumo paketo su Linava diskutuojame jau nuo 2015 metų ir Europos transporto Federacija matydami, kad darbdaviai nenori derėtis su profsąjungomis teikė Europos parlamente mobilumo paketą nustatant didesnius vairuotojams atlyginimus negu jiems moka Lietuvoje. Dėl to manyčiau, kad tai priklausys nuo Linavos, jeigu pradėsime kolektyvines derybas ir susitarsime pasirašant šakinį susitarimą informuosime ETF ir tada mobilus paketas Lietuvai gali pasikeisti, kaip tai padarė Estijos transporto profsąjungų Federacija pasirašydami šakinę kolektyvinę sutartį. Laiko dar yra, nes mobilumo paketas nepatvirtinus Europos parlamente jis bus nukeliamas į 2018 m. gruodžio 3-4 dienas. Jis bus svarstomas Europos komisijoje 2019 m. viduryje, t.y. po įvykusių Europos parlamento rinkimų. Taip pat buvo išklausyti kiti pasiūlymai sprendžiant įmonių ir vairuotojų problemas.
Baigiantis seminarui diskusijai konstatuota išvada ,,dėl mobilaus paketo“, kad jis bus svarstomas po įvykusių Europos parlamento rinkimų ir tikimės tam yra gražaus laiko šalims aptarti esamas problemas priimant atitinkamus sprendimus.
