Vasario 23 d. įvyko konferencija „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“

2017 m. vasario mėn. 23 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko Lietuvos Profesinių Sąjungų Konfederacijos, LPS „Solidarumas“, Lietuvos Darbo Federacijos ir Fridricho Ėberto fondo (Friedrich Ebert stiftung), remiančio solidarias demokratines profesines sąjungas, organizuota konferencija „Socialinė Europa – nauji iššūkiai“.

Dalyvavo: Dr. Tobias Mörschal – Friedricho Eberto fondo projekto koordinatorius, Linas Kukuraitis – Socialinės apsaugos ir darbo ministras, Algirdas Sysas – LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Peter Scherrer  – Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Artūras Černiauskas – LPSK pirmininkas, LPSK Generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Kristina Krupavičienė – LPS „Solidarumas“ pirmininkė, Rima Baškienė – LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Daiva Kvedaraitė – EESRK biuro narė, LPS „Solidarumas“ tarptautinė sekretorė, Danukas Arlauskas – Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovas, Prof. Raimondas Kuodis – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Prof. Romas Lazutka – Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, Trišalės tarybos narys,  Lietuvos profesinių sąjungų centrų, pirminių profesinių sąjungų bei visuomeninių organizacijų atstovai ir nuo UAB ,,Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavo konferencijoje vicepirmininkas Saulius Krisiūnas.

Konferencijai pirmininkavo LPS „Solidarumas“ ir Lietuvos Trišalės Tarybos pirmininkė Kristina Krupavičienė. Savo įžanginėje kalboje ji akcentavo, kad socialiniai pokyčiai yra itin jautri sritis: kokie laukia iššūkiai, klausimai atsiradus nuotoliniams, internetiniams ir robotizuotiems darbams; emigracijos problemą; dirbančiųjų baimę jungtis į profesines organizacijas ar būti jų nariais. Paminėjo ir tam tikrą nelygybę LTT – Profsąjungoms iškelti tam tikri reprezidentyvumo kriterijai, o darbdaviams – ne. Daugelyje įmonių net nėra sudarytų Kolektyvinių sutarčių, jau nekalbant apie sektoriaus ar šakos KS.

Seimo narys Algirdas Sysas savo pranešime pabrėžė, kad dabar šalyje yra labai nesuderintos ekonominė ir socialinė politikos: ekonomika skuba, socialinis dialogas vyksta silpnai, o tai pradeda neigiamai įtakoti pačią ekonomiką. Darbo našumas per praėjusius metus kilo 12 proc., o darbo užmokestis (pagal perkamąją galią ir infliaciją) krito 5 proc. Priminė, ruošiant DK atsižvelgti į EK nuomones, ypač dėl neapibrėžtų Darbo sutarčių.

Trumpai papasakojo apie EESRK dokumentą „Pranešimas dėl Europos socialinio ramsčio“, kurio idėjos autorius yra Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). 

Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas  Peter Scherrer padėjo už galimybę dalyvauti konferencijoje, pastebėjo, kad nors Europos profesinių sąjungų organizacijoje socialinis dialogas kiek aktyvesnis, bet tokių pačių problemų yra pakankamai, svarbiausia yra vykstantis, nenutrūkstamas dialogas – nuo įmonės iki ES lygio. Labai trūksta darbuotojų atstovų įmonių Valdybose, pati visuomenė senėja, atsiranda neapibrėžtų darbo (veiklos) formų, tokių kaip UBER. ES šalys, tarp jų ir Vokietija dar neatsigavę po 2009 m. krizės, tdėl ES šalyse prasidėjo kampanija „Už didesnį atlyginimą“ (daugiau inf.internete: confederation syndicat European Trade Union). Taipogi Europoje jau susiduriama su skaitmeninimo problema – tai darbuotojo asmeninių duomenų apsauga, socialiniai klausimai, techninė asmeninė darbuotojo kontrolė. Akcentavo, kad šalių vyriausybės kreipia dėmesį tik į to laikotarpio skubų biudžeto ar banko gelbėjimą ir pamiršta 2009-10 m. krizės „pamokas“, kurių pasekmės visuomenėje lieka dešimtmečiams – tai emigracijos (atseit, laisvo darbuotojų judėjimo) procesai, demografinės padėties blogėjimas, švietimo ir profesinio mokymo spragos.

EESRK narė Daiva Kvedaraitė supažindino su komiteto veikla, SOC/542 dokumentu, naujienomis, išklausė konferencijos dalyvių nuomones.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D. Arlauskas savo pranešime prisiminė 2008 m. Socialinį susitarimą, išdėstė nuomonę, ką dar reikėtų aptarti LTT, apibūdino gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje kūrimo perspektyvas. Pažymėjo, kad profesinių sąjungų ir darbdavių geranoriškas bendradarbiavimas skatina padorų atlyginimą, išsakė nuomonę, kad iš esmės darbdaviai su profesinėmis sąjungomis randa bendrą kalbą.

Prof. R. Kuodis apžvelgė „socialines žirkles“, palygino jas su Skandinavijos, kitų ES šalių dydžiais, pateikė savų pasiūlymų. Įvyko diskusja. R. Budbergytė, Seimo p-ko pavaduotoja, priėmė prof. pasiūlymus;  dr. T. Mörschal sutiko, kad analogiškų problemų yra tiek Vokietijoje, tiek kitose ES šalyse.

LPSK pirmininkas A. Černiauskas paragino Darbdavių organizacijas pačias tarp savo narių stengtis naikinti ekonomikos „šešėlį‘ ar bent jau būti nepakantiems šiam reiškiniui.

  1. Krupavičienė savo pranešime „Atlyginimų politika ir Kolektyvinės sutartys. …“ apžvelgė šios srities aktualijas, profesinių sąjungų vaidmenį, pastebėjo, kad dabartinis Socialinis modelis yra tam tikras profesinių sąjungos galios apribojimas.

Dalyvaujantys profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai uždavė pranešėjams klausimų, turėjo pastabų, savų komentarų ir pasiūlymų ne tik pranešėjams, bet dalyvaujantiems Seimo nariams, SADM ministrui. Profesinės karo tarnybos atstovai labai susirūpinę socialinių garantijų nebuvimu, kai baigsis jų tarnybos laikas; transporto darbuotojai – ilgalaikių komandiruočių dienpinigių neapmokestinimo padariniais.

Prof. R. Lazutka pateikė analizę ir pastabas bei siūlymus apie socialinę padėtį, garantijas, mokesčių srities pakeitimus naudinga šioje srityje kryptimi.

Nors konferencija nepriėmė konkrečių rezoliucijų, daug iškeltų siūlymų mokesčių politikos, socialinio draudimo garantijų, pensijų fondų, nedarbo draudimo išmokų klausimų buvo perduoti Seimo pirmininko pavaduotojai (buv. Finansų ministrei) R. Baškienei, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui A. Sysui.

LPSK Generalinė sekretorė J. Matuizienė, aktyviai dalyvavusi diskusijose visą konferencijos laiką, baigiamajame žodyje pastebėjo, kad ši gausi ir aktyvi konferencija rodo, kad paliestos temos bei klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

Leave a Reply