Vasario 7 d. Taline įvyko susitikimas su Estijos transporto profsąjunga.
Dalyvavo: Estijos transporto profsąjungos pirmininkas Ullar Kallas, transporto profsąjungos teisininkė Lea Kurbel-Kalumers, Tartu transporto koordinatorius Arre Kubursepp, Estijos autoįmonių prezidentas Villem Tori, Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profsąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, LPSK Teisininkė Jovita Jančiauskienė, Lietuvos transporto darbuotojų Federacijos pirmininkas Algirdas Markevičius, Federacijos koordinatorė Rasa Bielčiuvienė.
Susitikimo darbotvarkė:
Bendra informacija apie Estijos transporto profsąjungos veiklą;
Kolektyviniai tarifiniai susitarimai ir jų taikymas transporto įmonėse.
Įžanginiu žodžiu Estijos transporto profsąjungos pirmininkas informavo, kad atstovauja 2100 narių ir jiems priklauso: krovininio, keleivinio transporto vairuotojai, jūrininkų, geležinkelio. Visos kitos pirminės organizacijos priklauso Estijos centrinei profesinei sąjungai ir jungia 20 tūkst. narių. Estijos transporto profsąjungoje autobusų vairuotojų amžius sudaro: 51-65 m.-46%, iki 51 m.-62% 35-50 m.- 30% ir tik 34 m.-8%. Taigi ir Estijoje viena iš problemų – autobusų vairuotojų trūkumas, o jaunimas nepageidauja dirbti šio darbo. Autobusų parke 87% dirba vyrai ir 30 % moterų autobusų vairuotojais. Nuo 1994 metų Estijos Savivaldybės skelbdavo maršrutų konkursus, kurių pasėkoje Keleivinio transporto įmonės pralaimėdavo ir konkursus laimėdavo privatus transportas. Privatizavus autobusų parkus, profsąjungos toliau veikė ir, pasikeitus savininkui, kolektyvinės sutartys liko galioti. Įmonėse veikiančios profesinės sąjungos nėra juridinis vienetas ir jos visos priklauso Estijos transporto profsąjungai. Įmonėse skiriami profsąjungų koordinatoriai, kurie tiesiogiai bendrauja su Estijos transporto profsąjungų valdyba.
Nuo 1991 metų pasirašoma šakinė kolektyvinė sutartis, kurią tvirtina Estijos Socialinės apsaugos ministerija. 2016 m. pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis 3 metams ir ji galioja visiems autobusų parkams.
Sutartyje susitarta dėl darbo, profesionalius bei socialinius santykius tarp asmenų, kurie užsiima keleivių pervežimu ir Estijos transporto ir kelių darbuotojų Profesinės sąjungos narių. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos periodas yra iki 2 mėn., tai viršvalandžius darbuotojui moka pagal įstatymą. Jeigu apskaitos periodas yra 3-4 mėn., darbuotojui moka už viršvalandžius 1,6 valandinio atlyginimo dydį. Susitarime nustatyti minimalūs atlyginimo dydžiai, kuriuos darbdavys vairuotojui mažiau mokėti negali. 2017 m. – 855 eurų, 2018 m. – 895 eurų ir 2019 m. – 945 eurų. Nustatyti autobusų ir troleibusų vairuotojams valandiniai tarifiniai atlyginimai: 2017 m. už valandą – 3,50 eurų, 2018 m. – 3,75 eurų, 2019 m. – 4,00 eurų. Pasirašius šį susitarimą, darbdaviai privalo laikytis sutartų sąlygų mokant vairuotojams ne mažesnius atlyginimus. Kintamojo atlyginimų dydžiai nustatomi įmonėse kolektyvinėse sutartyse.
Estijos profsąjungų įstatyme yra numatyta:
Jeigu profesinė sąjunga atstovauja nuo 5 iki 100 narių, profsąjungos pirmininkui darbdavys apmoka už 4 val. per savaitę.
Atstovaujant nuo 101 iki 300 narių, apmokama už 8 val. per savaitę
Atstovaujant nuo 301 iki 500 narių, apmokama už 16 val. per savaitę.
Atstovaujant profesinei sąjungai 500 ir daugiau narių, darbdavys profsąjungos pirmininkui moka vidutinį atlyginimą.
Susitikime pasisakė Estijos autoįmonių prezidentas Villem Tori. Estijos pramoninkai pritarė šiam susitarimui ir jis buvo pasirašytas 2016 m. rugsėjo 16 d. su Estijos transporto profsąjunga. Susitarime nustatyti minimalūs atlyginimai, kuriuos privalo mokėti darbdaviai ir tai sudaro 40% įmonių išlaidų. Estijoje yra 3 darbdavių rūšys: moka juodais pinigais, moka pagal kolektyvinį pasirašytą susitarimą ir moka didesnį atlyginimą negu numatyta šiame Susitarime. Svarbiausia tai turi suprasti politikai, kad pasirašytas susitarimas su Estijos transporto profsąjunga pasikeis socialinė padėtis ir tai, kad darbdavys yra socialiai atsakingas ne tik už įmonę, bet ir už darbuotojų socialinę padėti. Jeigu nebūtų pasirašytas kolektyvinis susitarimas, tai kai kurie darbdaviai mokėtų vairuotojams tik 500 eurų, nes toks nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus atlyginimas. Dėl to manome, kad ir Lietuvoje turi būti toks požiūris pasirašant su profesinėmis sąjungomis kolektyvinius šakinius susitarimus mažinant atlyginimų atskirtį tarp darbuotojų. Estijoje įvykę maršrutų konkursai sunaikino Savivaldybių keleivinio transporto sektorių. Taigi, manome, nuo 1991 metų Savivaldybės turėjo neskelbti maršrutų konkursus, nes įstatyme numatyta, kad gali Savivaldybė ir jo neskelbti, kaip tai įvyko Taline. Neseniai pasirašyta viešųjų paslaugų sutartis 8 metams su Liga transport su galimybe pratęsti dar 2 metus. Kiekvieną dieną į maršrutus išvažiuoja 260 autobusų ir tik Talino savivaldybė skelbė 3-5% maršrutų konkursų privačiam transportui. Talino savivaldybės požiūris į keleivinį transportą, tai patikimas vežėjas atliekantys keleivių aptarnavimą. Dažnai susitikinėjame įmonėse su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis aptariant aktualias įmonių ir darbuotojų problemas. Dėl to, manome, dirbant kartu su socialiniu partneriu galime pakeisti požiūrį į darbuotojus gerinant ir sprendžiant jų problemas.
Baigiantys susitikimui su Estijos transporto profesine sąjunga, sutarėme, kad ateityje tęsime susitikimus su Baltijos ir Skandinavijos šalių profsąjungomis aptariant socialinį dialogą šalyse.
