Baltijos šalių transportininkų susitikimas

Rugsėjo 2-3-ąją Lietuvoje Šventosios mieste įvyko Baltijos transporto profsajugų Federacijų atstovų konferecijos susirinkimas. 

Jame dalyvavo Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo pirmininkas Bronius Bučelis, Teisininkė Jovita Jančiauskienė, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos narys Artūras Lauruševičius, UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius, Tarybos nariai: Miroslav Jastremskij, Darijuš Višnevskij, UAB ,,TOKS“ Darbininkų sąjungos pirmininkas Viktoras Antanevičius, Lietuvos profesinių sąjungų ,,Aljansas“ pirmininkas Audrius Cuzunauskas, Lietuvos Vežėjų profesinių sąjungų pirmininkė Roma Kairienė, Teisininkai: Oksana Šukaitienė, Algirdas Paškauskas, Estijos transporto Federacijos pirmininkas Ullar Kallas, Estijos krovininio transporto pirmininkas Juri Karu, Tartu keleivinio transporto pirmininkas Arre Kurbarsepp, Estijos Piarnu krovininio transporto profsąjungos pirmininkas Urmas Pugrmu, Latvijos transporto profsąjungų pirmininkas Juris Kalnins, Krovininio transporto Federacijos pirmininkas Eval Lass, Lux ekspres profsąjungos pirmininkas Dainis Vitols.

Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis įžanginiu žodžiu pasveikino 23 Baltijos profesinių sąjungų dalyvius ir pasidžiaugė, kad kiekvienais metais susitinkame ir aptariame esamas problemas Baltijos šalių profesinių sąjungų krovininio ir keleivinio transportų sektoriuje. Kiekvienais metais po įvykusio pasitarimo informuojame Europos profesinių sąjungų Federaciją, kadangi esame jos nariais.

Lietuvoje ypač sunkiai sekasi spręsti Krovininio transporto vairuotojų problemas. Neseniai Lietuvos profesinių sąjungų ,,Aljansas“ pirmininkas Audrius Cuzunauskas bendradarbiaujant su Laisvės televizija buvo sukurtas filmukas ,,Furų vergai“, kuris išplatintas ES šalyse parodant krovininio transporto trečiųjų šalių vairuotojų darbą dirbant Lietuvoje. Prisiminta, kad dar 2019 m. gegužės 2 d. buvo bandoma susitarti kolektyvinėse derybose su Lietuvos vežėjų automobiliais ,,Linava“, bet liepos mėnesį nesvarstant koeficiento dydžio pasitraukėme iš derybų. Nepavykus susitarti LR Vyriausybė spalio 16 d. nustatė krovininio transporto vairuotojams 1,65 koeficiento dydį nuo minimalaus atlyginimo dydžio. Nutarimas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 dienos, kuri vėliau grupė Seimo narių apskundė Konstituciniam teismui. Teismas konstatavo, kad Vyriausybė nesikonsultavo su darbdavių ir profesinių sąjungų atstovais ir priėmė sprendimą nuo 2022 m. sausio 3 d. atšaukti 1,65 koeficiento dydį. Vykstant pasitarimuose Vyriausybė nurodė, kad būtų sudaryta Lietuvos Trišalės tarybos pagrindu Darbo grupė kurioje aptartos problemos. Šiuo metu vyksta Darbo grupės posėdžiai Lietuvos verslo konfederacijoje sprendžiant krovininio transporto vairuotojų problemas.

Kalbantys dėl keleivinio transporto sektoriuje šiuo metu trūksta autobusų ir troleibusų vairuotojų, kadangi jų gaunamas atlyginimo dydis mažesnis negu kitose Savivaldybių valdomosiose bendrovėse. Vairuotojai turi dirbti viršvalandžius, kad galėtų gauti didesnius atlyginimus. Labai sunkiai vyksta kolektyvinės derybos, nes Savivaldybės per karantiną yra sumažinusi maršrutų apimtys ir pagal pasirašytą Viešųjų paslaugų sutartį mažiau skiria lėšų bendrovėms.

Pasisakė Lietuvos profesinių sąjungų ,,Aljansas“ pirmininkas Audrius Cuzunauskas, kuris paminėjo, kad pastoviai pažeidinėjami įstatymai, kurie nagrinėjami Ginčų komisijose ir vairuotojams priteisiamos sumos dėl nesumokėtų atlyginimų. Viena iš pirmaujančių bendrovių UAB ,,Girteka“ joje dirba 18000 vairuotojų ir iki dabar atlyginimai mokami grynais pinigais. Bendrovė Vlantana dirba apie 2550 vairuotojų, kuri taip pat turi problemų dėl vairuotojų nusiskundimų. Matomai viena iš problemų, kad krovininiame transporte dirba apie 90% trečiųjų šalių vairuotojų ir dėl to darbdaviai tuo naudojasi duodami pasirašinėti Darbo sutartys, pajamų orderis kurie yra tik lietuvių kalba. Džiaugiuosi, kad pavyko išspręsti grynųjų pinigų mokėjimą ir dirbant su politinėmis partijomis pasiektas susitarimas, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. atlyginimas bus pervedamas į banko korteles.

Latvijoje krovininio transporto vairuotojams mokamas 600 eurų atlyginimas ir dienpinigiai dirbant kitose ES šalyse vadovaujantis Vyriausybės nutarimu.

Estijoje pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis vietiniame krovininiame transporte ir yra numatyti minimalaus atlyginimo dydžiai nuo 2021 m. 1100 eurų, 2022 m. 1150 eurų ir2023 m. 1200 eurų.

Aptarta ir toliau bendradarbiauti Baltijos šalių transportininkų lygyje išleidžiant anglų, rusų vairuotojams informaciją kurie galėtų pagalbos kreipiantys į tų šalių profsąjungas pagal nuorodas.

Aptarta keleivinio transporto problemos vedant kolektyvines derybas su darbdaviais. Privačiame sektoriuje dažniausiai mokamas atlyginimas tik už vairavimą ir nekilnojamojo pobūdžio darbą. Dėl to skiriasi vairuotojų atlyginimas nuo Savivaldybių bendrovių mokamų atlyginimų.

Latvijoje vyksta maršrutų konkursai, kuriuos laimi privačios kompanijos siūlant mažesnią kilometro kainą, nes pasirašytoje Nacionalinės kolektyvinės sutarties vairuotojų atlyginimas mokamas 5 eurai už valandą tik už vairavimą ir dėl to skelbiant maršrutų konkursus vadovaujasi tenderyje numatyta vairuotojų atlyginimų dydžiu.

Estijoje galioja tenderyje pasirašytu šakiniu susitarimu mokant vairuotojams ne mažesnį atlyginimų dydį: 2022 m.- 1150 eurų, 2022 m. – 1200 eurų ir 2023 m.- 1350 eurų. Visi darbdaviai dalyvaujantis maršrutų konkurse turi mokėti ne mažesnį  minimalų vairuotojams atlyginimą.

Vėliau bendru sutarimu aptarta problemos apie kurias informuosime raštu Europos profesinių sąjungų Federaciją dėl socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų.

Sutarta, kad sekantis Baltijos šalių profesinių sąjungų susitikimas įvyks Estijoje Tartu mieste.