33-oji ataskaitinė-rinkiminė konferencija

Konferencija įvyko – 2022-11-25, 11.00 val.

Konferencijos vieta – UAB „Kauno autobusai“ salėje.

 DALYVAUJA: 27 konferencijos delegatai iš 30 konferencijos delegatų (sąrašas pridedamas). Kvorumas yra.

Konferencijos svečiai:

Seimo narys Linas Kukuraitis;

VDI Kauno sk. vedėjas Aidas Baliukevičius;

LPS „Solidarumas“ Pavaduotojas naujų narių organizavimui Rimtautas Ramanauskas;

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius;

Kauno regiono centro pirmininkė Jovita Jančiauskienė;

UAB „Kauno autobusai“ 1-ojo transporto parko vadovas Robertas Lenkauskas.

 

SVARSTYTA. Renkami konferencijos pirmininkas ir sekretorius.

Siūloma pirmininkauti Sauliui Krisiūnui, sekretoriauti Jurgitai Dulinskienei.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: konferencijos pirmininkas – Saulius Krisiūnas, sekretorė – Jurgita Dulinskienė.

 

SVARSTYTA. Renkama balsų skaičiavimo komisija.

Siūloma: Sergejus Manko, Dainius Kizis, Mindaugas Urbonas.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: konferencijos balsų skaičiavimo komisija – Sergejus Manko, Dainius Kizis, Mindaugas Urbonas.

 

SVARSTYTA. Siūloma konferencijos darbotvarkė:

1. Profsąjungos pirmininko 2022 metų pranešimas;
2. Revizinės komisijos pirmininkės ataskaita už 2022 metus;
3. Profsąjungos komiteto narių rinkimai;
4. Konferencijos nutarimai;
5. 2023 metų veiklos programos tvirtinimas;
6. Delegatų ir svečių pasisakymai.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: konferencijos darbotvarkė:

1. Profsąjungos pirmininko 2022 metų pranešimas;
2. Revizinės komisijos pirmininkės ataskaita už 2022 metus;
3. Profsąjungos komiteto narių rinkimai;
4. Konferencijos nutarimai;
5. 2023 metų veiklos programos tvirtinimas;
6. Delegatų ir svečių pasisakymai.

 

1. SVARSTYTA. Profsąjungos pirmininko 2022 metų pranešimas (pranešimas pridedamas).

Profsąjungos pirmininkas Bronius Bučelis pristatė 2022 metų profesinės sąjungos veiklą ir pasiekimus.

Saulius Krisiūnas: Ar turite pranešėjui klausimų?

Nėra

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: pritarta profesinės sąjungos pirmininko pranešimui už 2022 metus.

 

2. SVARSTYTA. Revizinės komisijos pirmininkės ataskaita už 2022 metus (ataskaita pridedama).

Revizinės komisijos pirmininkė Jūratė Sabaliauskienė pristatė revizinės komisijos ataskaitą už 2022 metus.

Saulius Krisiūnas: Ar turite pranešėjai klausimų?

Nėra

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: pritarta Revizinės komisijos ataskaitai už 2022 metus.

 

3. SVARSTYTA. Komiteto ir komisijų narių rinkimas.

Siūlomas Darbuotojų profesinės sąjungos komitetas:

Vicepirmininkas Saulius Krisiūnas;

Pirmininko pavaduotojas Aurius Senavaitis;

Pirmininko pavaduotoja Alena Kasiuliavichene;

Finansininkė ir Savišalpos kasos buhalterė Jurgita Dulinskienė;

Komiteto nariai: Erika Romanskienė, Mindaugas Gudas, Bronius Sodaitis, Dainius Kizis, Artūras Rauluševičius, Romualdas Jasmantas.

Saulius Krisiūnas. Ar turite klausimų dėl siūlomų komiteto ir komisijų narių kandidatūrų?

Nėra

BALSUOJAMA: už – 25 , prieš – 0, susilaikė – 2.

Darbų saugos ir sveikatos komitetas: Saulius Krisiūnas, Aurius Senavaitis, Aras Valiulis, Tomas Vilčinskas,.

Saulius Krisiūnas. Ar turite klausimų dėl siūlomų komiteto ir komisijų narių kandidatūrų?

Nėra

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: pritarta Darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narių ir Darbų saugos ir sveikatos komisijos narių kandidatūroms.

 

4. SVARSTYTA. Konferencijos nutarimai

Konferencijos nutarimas Nr. 1 dėl profsąjungos komiteto narių keitimo ir 2023 metų programos patvirtinimo.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

Konferencijos nutarimas Nr. 2 dėl maršrutų sustojimų.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

Konferencijos nutarimas Nr. 3 dėl atlyginimų pakėlimo.

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: pritarta konferencijos nutarimams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3.

 

5. SVARSTYTA. 2023 metų veiklos programos (programa pridedama) svarstymas ir tvirtinimas.

Profsąjungos pirmininkas Bronius Bučelis pristatė 2023 metų profesinės sąjungos programą.

Saulius Krisiūnas. Ar turite pranešėjams klausimų?

Nėra

BALSUOJAMA: už – 27 , prieš – 0, susilaikė – 0.

NUTARTA: pritarta UAB „Kauno autobusai“ Darbuotojų profesinės sąjungos veiklos programai 2023 metams.

SVEČIŲ PASISAKYMAI:

Linas Kukuraitis: ačiū pirmininkui, kad pakvietė, ačiū jums, kad aktyviai ir darniai dalyvaujate profesinės sąjungos veikloje ir vyksta diskusija. Man, dirbant socialinės apsaugos ir darbo srityje ir buvus ministru ir dabar seimo nariu, yra dovana dalyvauti tokiuose susitikimuose. Nes jausti tuo, kuo jūs gyvenat yra visai kita energija atstovauti, ten kur aš darbuojuosi, tai šiuo atveju Seime. Džiugu, kad praėjusioje kadencijoje pavyko bent keletą dalykų padaryti dėl profesinių sąjungų, socialinio dialogo sustiprinimo, Nacionalinės kolektyvinės sutarties, taip pat gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas profesinėms sąjungoms ir kiti sprendimai. Šiuo metu sprendžiame keturis klausimus, kuriuos tikrai norisi išspręsti. Tai suminė darbo laiko apskaita, kad ji būtų trumpesnė per savaitę negu dabar nurodyta Darbo kodekse. Bet bediskutuojant plačiau priėjom tokios nuomonės, kad suminė darbo laiko apskaita būtų įmanoma tik per kolektyvinę sutartį. Darbo kodekso pakeitimai yra parengti, bet per biudžeto svarstymus buvo nukelta vėlesniam laikotarpiui. Tokiu būdu sustiprinsime Kolektyvinės sutarties statusą. Antras labai svarbus klausimas – tai dienpinigių indeksavimas. Šiuo metu dienpinigiai neauga, kol politikai neapsisprendžia kitaip. Todėl norėtume, kad jie indeksuotųsi, kaip ir visos kitos išmokos. Trečias visiškai naujas – tai civilinės saugos įstatymų projektas, kuris apibrėžia kaip valstybė gyventų karantino ir ekstremalios situacijos metu. Ir ten yra labai keistų dalykų, kad pavyzdžiui darbo santykiai galėtų būti be darbuotojo sutikimo iškviečiami į 67 valandas per savaitę visus metus, jeigu nepaprasta padėtis ar karantinas trunka visus metus ir reikia darbo jėgos, tai visus mus gali padaryti 67 valandas dirbančiais dirbančiaisiais be mūsų sutikimo. Tai man atrodo, kad tai yra labai pavojinga nuostata, nes mes jau karantiną išgyvenome ir matėme, kad tuo metu Seimas gali imti ir priimti jiems reikalingus sprendimus. O ne kad dabar mums pradės kažkas reguliuoti darbo santykius. Tam visam pakete yra nuostata, kad specialiuose įstatymuose gali galioti visiškai kitos darbo sąlygos negu Darbo kodekse. Vadinasi, tuo metu Darbo kodeksas yra tiesiog išjungimas. Mes gana stipriai kovojam, kad pavyzdžiui pirmiausia būtų darbuotojo sutikimas ir būtų terminuota bent iki 6 mėnesių, o ne visus metus. Ir ketvirtasis – tai streikas ir jo galimybės nepaprastosios padėties metu. Man atrodo, kad tai yra antikonstituciška ir skandalinga, ir visiškai nesusiję streikas su nepaprastosios padėties turiniu. Tai tas įstatymo projektas juda ir vyksta diskusija Seime. Tikimės, kad pavyks. Tokie pagrindiniai fokusai, nekalbant apie kitas bendrąsias, tokias kaip darbo užmokesčio temas. Seimo narys įteikė delegatams padėkos raštus.

Bronius Bučelis: gal ateityje būtų galima inicijuoti Darbo kodekso 140 str. 3 dalies pakeitimą? Nuo kokio rodiklio būtų keliamas vidutinis darbo užmokestis? Tai palengvintų derybas su bendrovės administraciją, nes visada tik iškėlus šį klausimą, vadovas išsako, kad parodyk man įstatymą, kuris mane įpareigoja kelti vidutinį darbo užmokestį. Tokio įstatymo nėra. Antras klausimas – dėl darbuotojų atstovo įtraukimą į savivaldybės bendrovių valdybas.

Linas Kukuraitis: išgirdau. Šita situacija dėl darbo užmokesčio yra labai aktuali. Ir ne tik darbo užmokesčio sritį, bet ir socialinių išmokų sritį. Nes kuo daugiau mes jas keliame, tuo labiau jos artėja prie darbo užmokesčio ir žmonės nebenori dirbti. Minimalus atlyginimas tik už nekvalifikuotą darbą, o žmonės turintis kvalifikacijas uždirba labai panašų atlyginimą kaip minimalus darbo užmokestis. Ir čia reikia mums rimtos diskusijos, kad patys savęs neapribotume. Nes kartais minimalus darbo užmokestis gali mažai kilti, o vidutinio darbo užmokesčio norisi daugiau. Todėl reikia labai rimtai padiskutuoti ir remtis Europine patirtimi ir pažiūrėti, kaip jie sprendė šituos klausimus. O antram klausimui visiškai pritariu ir reikia tą sprendimą surasti.

Algirdas Markevičius: pagrindinis klausimas yra kaip įmonės administracija, vadovybė, valdyba žiūri į santykį su darbuotojų atstovais ir į patį darbuotoją. 140 str. aiškiai parašyta, kad darbo apmokėjimo sistema turėtų būti kolektyvinėje sutartyje. Kolektyvinė sutartis turėtų būti suderinama su darbuotojų atstovais, taip apsaugant darbuotojo darbo užmokestį. Taip pat parašyta, kad nustatoma kolektyvine sutartimi, tačiau jeigu ji nėra kolektyvinė sutartyje, tai darbdavys nusistato per informavimą ir konsultavimą. Pas mus didžiausias ginčas ir tapo tame, kad bendrovė, valdyba ir savivaldybė pritarė tam, kad iš kolektyvinės sutarties išimtų vieną iš pagrindinių dokumentų, indeksavimo mechanizmus ir jie sako, kad mes sprendžiam kiek jūs gausite ir viskas priklausys nuo darbo užmokesčio ir kitų veiksnių. 140 str. rašo, kad darbo užmokesčio indeksavimo tvarka turi būti nustatyta darbo apmokėjimo sistemoje, bet darbdavys atsisako. Jiems pakanka parašyti, kad darbo užmokestis bus peržiūrėtas vieną kartą per metus. Bet darbuotojas nori aiškių, tvarių ir sąžiningų darbo santykių, kaip jo darbo užmokestis indeksuosis ir geriausia turbūt yra, kad kolektyvinėje sutartyje ir darbo apmokėjimo sistemoje su socialiniais partneriais būtų aptartas aiškus indeksavimo mechanizmas. Pavyzdžiui indeksuojama 1 km kaina, kurioje yra darbo užmokesčio dedamoji ir tuomet atsiranda poreikis kalbėtis apie darbuotojams darbo užmokesčio indeksavimą. Vadovybė pasisako, kad nenori bausti, o nori motyvuoti darbuotojus ir aiškina, kad priedai gali būti mokami už darbo kokybę, lankstumą, įtrauktumą. Tai jei gali būti mokami priedai, vadinasi neprivalu mokėti ir noriu moku, nenoriu nemoku. Nortume visiems svarbius sprendimus priimti bendru sutarimu, bet matome, kad atsirado jėgos, kurios sako, kad ne jūs čia sprendžiate ir jei nesutiksit, mes su jumis nešnekėsim. Tada atsiranda streiko ribojimai, o darbdaviai tuo manipuliuoja ir naudojasi. Jie bando apriboti vienintelę mūsų galimybę, t.y. streiku gintis nuo panašių veiksnių. Bet gruodžio 5 dieną streikas tikrai bus ir vilniečiai patirs nepatogumų ne dėl mūsų, nes mes ieškojom sutarimų. Turime konstitucinę teisę į streiką, darbuotojai nepiktnaudžiauja tuo, mes tik ieškome sutarimo. Neturėtų būti ribojama, jeigu darbuotojai mato, kad yra grėsmė jų darbo užmokesčiui, socialinėms garantijoms, socialinėms naudoms, darbo sąlygoms, jų teisėm, tai turėtų būti labai paprastai, susirinkom kaip užsienyje paskelbėm prieš tris dienas ir jokių trukdymų nėra. Kolektyvas tik bendromis pastangomis gali pasiekti norimą rezultatą. Iš Seimo norėčiau, kad būtų surastas teisingas pusiausvyros principas tiek verslui, tiek darbuotojams atstovaujant savo interesus. Vadovai neturi jokios atsakomybės, nes jei yra darbo ir poilsio laiko rėžimo pažeidimai ir valstybinė darbo inspekcija patikrina ir paskiria baudą, tai baudą moka ne darbdavys, o moka eiliniai darbuotojai. Trūksta darbuotojų, tai vadovas geriau nekels atlyginimų, bet darbuotojus atsiveš iš Ukrainos. Ir sako sunku surasti darbuotoją, bet jis jo net neieško, jis ieško pigios darbo jėgos. Ir tai yra globali problema visur. Mes apsisprendę, gruodžio 5 dieną tikrai stosime. Norėčiau jums palinkėti ir toliau telktis, vienykitės, nes šiuo metu jokios kitos galimybės atstovauti darbuotojus, kaip profesinės sąjungos, nėra ir nebus.

Rimtautas Ramanauskas: sveiki, kolegos, sėdžiu, klausau kaip jūs sprendžiat savo problemas, bet kas yra tose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų, tai patikėkit, ten jūs būti nenorėtumėt. Pacituosiu straipsnelį iš darbo sutarties, kad darbuotojas, kuris savo noru šeštadienį ir sekmadienį dirba, darbdavys neprivalo jam mokėti darbo užmokesčio. Galit įsivaizduoti tokią sutartį, darbuotojas neturi ką veikti namuose, eina savaitgalį į darbą ir aišku darbdavys jam nemoka. Dar vienas pavyzdys iš skandinavų kapitalų įmonės, ten darbo tvarka – jei darbuotojas 100 proc. lankai darbą, tai jam mėnesio gale duoda premiją, jei pasinaudoja tėvadieniu – tai yra baudžiamas pinigine bauda. Taip pat per metus laiko darbuotojas turi pateikti bent vieną pasiūlymą, pastabą dėl darbo našumo, darbo saugos, jei nepateikia – skiriama piniginė bauda. Piniginė bauda skiriama, jei darbuotojas nepadėjo savo kolegai. Bet jūs sprendžiat jau kitokias problemas, žinot ką ir kaip jums reikia daryti ir kaip jūs norit gyventi. Skandinavijos šalyse 70-80 proc. dirbančiųjų yra profesinės sąjungos nariais, o pas mus apie 7 proc. Trišalėje taryboje daug visokių pastabų ir pasiūlymų. Dėl streikų ir civilinės saugos įstatymo Seimui teiksime pastabas. Noriu pasidžiaugti, kad esat ir dirbat, kad esat profesinės sąjungos nariais.

Robertas Lenkauskas: dirbu visai nesenai, todėl man čia visi procesai yra įdomūs ir smagu juose dalyvauti. Norėčiau padėkoti profsąjungai už tai, kad profsąjunga konstruktyviai žiūri į visus sprendžiamus reikalus, noriai tą daro ir matosi geranoriškumas ir siekis išspręsti visiems mums iškilusias problemas. Administracija daro nuolaidas, profsąjunga daro nuolaidas, visi matome bendrą norą, kad visiems mums šioje bendrovėje būtų gera ir malonu dirbti. Tai nėra žodžiai, bet turime ir rezultatą – turime naują suderėtą kolektyvinę sutartį. Ne žodžiais, o darbais tėvynę mylim. Rezultatas yra ir tuo galim pasidžiaugti.

Aidas Baliukevičius: smagu dalyvauti tokiame žmonių susibūrime, matosi, kad klausimų yra ir džiugu, kad jie yra sprendžiami. Kaip ir tas socialinis dialogas – pabaigos niekada nebus, nes anksčiau buvo sprendžiami vieno lygio klausimai, dabar sprendžiami kito lygio klausimai. Ačiū už pastabas mums, kaip institucijai, matome, kad esam reikalingi ir būsim reikalingi ir stengiamės padėti. Bet esam apriboti įstatymų ir tvarkų ir dėl baudų skyrimo – norime, kad jos pasiektų tikslą ir į jas atsižvelgtų darbdaviai. Jūs esat didelė šeima, puikiai vedanti dialogą su darbdaviu ir jo atstovais, santykiai yra dalykiški ir prieinat naudingų visiems sprendimų. Sėkmės, geros kolektyvinės sutarties ir tolesnio draugiško ir dalykiško bendradarbiavimo.

                      Konferencija darbą pradėjo 11⁰⁰ val., baigė 13⁰⁰ val.